10
Titulinis puslapis

„Atvėriau savo širdį kaip gyvą gailestingumo versmę,
tegul iš jos semiasi gyvenimo visos sielos,
tegul artinasi prie šios gailestingumo jūros labai pasitikėdamos“ (Dien., 1520).

 

JĖZAUS KONTEMPLIACIJA


Ši refleksija gimė žavintis Jėzumi,
kuris yra gailestingumas.
Būsime laimingos, jeigu ir Tu Jį pamilsi
ir jeigu savo širdį paversi pasitikėjimo slėniu,
kurį Jis galės užlieti Gailestingumo lietumi.

Gailestingojo Jėzaus seserys



JIS YRA NEREGIMOJO DIEVO ATVAIZDAS (Kol 1, 15)

 

Tikiu,
kad tai dėl manęs
išeini
iš šio paveikslo,
nenori būti suvaržytas
bet kokių
tobulumo rėmų,
nenori būti tik
atmintyje išlikęs
Dievo
„portretas“.
Tiesiog išeini,
kad šiandien
mane sutiktum.

 

Eini
meilėje visada pirmas.
Skubi,
kad mylėtum
kaip belaisvis,
basas,
prašydamas priimti
Meilės Dovaną.
Jau eini manęs link.
Dabar tereikia antro,
tai reiškia,
manojo žingsnio.

 

Bauginanti ir nuolatos
akyse auganti tamsa,
nors akys ir taip jau didelės
iš baimės, toje tamsoje skęsta
mūsų gyvenimo spalvos,
pilkai mėlyna kasdienybė,
perpinta žalios vilties gijomis,
rožiniu džiaugsmu,
oranžinėmis šypsenomis,
tik dabar pastebiu,
kad mano gyvenimo spalvos
yra nieko nevertos Tavo
akivaizdoje, nes Tu esi
pasaulio šviesa, kviečiu Tave
– ateik į mano gyvenimą,
tegul manyje suliepsnoja
Gailestingumo liepsna.

Ieškai manęs žvilgsniu,
meilės kupinu žvilgsniu.
Kantriai,
švelniai žiūri,
be jokio pavydo,
be dėmesio sau,
be pykčio protrūkių,
neprisimeni, kas bloga,
viską ištversi,
viskuo patikėsi,
nuolatos tikėdamasis
kad neapvilsiu.
Žvelgi į mane su meile.

 

Kalbi gestais.
Neprivalau siekti
tam tikro lygmens,
nei Tavo pripažinimo,
neprivalau pakerėti Tavęs.
Tu mane priimi tokią,
kokia esu,
nuolatos mane laimini
ir nuolatos man atleidi.

 

Atskleidi man save,
kvieti į pačią meilės gelmę,
čia yra mano vieta,
tą vietą man parengei,
ir niekas jos neužims.
Mane ant savo
rankų išrašei.
Aš žaizda atsivėriau
Tavajame šone.
Skaudi buvo Tavo meilė man,
todėl taip labai ja tikiu,
ja trokštu remtis.
Priglausk mane, Dieve.

 

Susitikimo palapinė,
viską persmelkiantys,
nedrąsiai į užvertas
širdis prasiskverbiantys
spindulių pluošteliai.
Malonės srovės.
Kalbama ne apie pigias dovanas.
Tu duodi pats save,
Tu esi Dovana,
į Tave aš krypstu
kaip žiedas į saulę,
noriu iš Tavo spindulių
semtis gyvenimo,
ir prašau Tavęs,
savo Gailestingumu
pridenk mane kaip skydu.

 

JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI


Jėzau, pasitikiu Tavimi
Šifras,
plačiai atveriantis Dievo širdį.
Tu, Viešpatie, esi
vienintelis pasitikėjimo vertas,
ir nėra jokio kito vardo,
kuriuo galėčiau pasitikėti.
Mano Jėzau,
Išganytojau,
Karaliau,
mano Gailestingume.



„Nebijok, nuodėminga siela, savo Gelbėtojo, pirmasis artinuosi prie tavęs, nes žinau, kad pati nepajėgi pakilti iki manęs. Nebėk, vaike, nuo savo Tėvo, panorėk veidas į veidą kalbėtis su savo gailestingumo Dievu, kuris pats nori tau pasakyti atleidimo žodžius ir apiberti tave savo malonėmis“ (Dien., 1485).

„Malonės iš mano gailestingumo semiamos vienu indu, o tai yra – pasitikėjimas. Kuo labiau siela pasitikės, tuo daugiau gaus. Be ribų pasitikinčios sielos yra mano džiaugsmas, nes į tokias sielas lieju visus savo malonių turtus. Džiaugiuosi, kad jos trokšta daug, nes ir aš trokštu duoti daug, labai daug. Labai liūdžiu, kai sielos trokšta mažai, padaro ankštas savo širdis“ (Dien., 1578).

„Kai siela išvys ir pažins savo nuodėmių sunkumą, kai prieš jos akis atsiskleis visa skurdo bedugnė, į kurią pasinėrė, tegul nesielvartauja, bet pasitikėdama tegul puola į mano gailestingumo glėbį kaip vaikas į mylimos motinos glėbį“ (Dien., 1541).

 

 

<< Turinis

Į viršų

 


© Autorinės teisės – Urszula Grzegorczyk
Konsultacija – Sesuo Maria Kalinowska, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija
© Vertimas iš lenkų kalbos – Birutė Jonuškaitė, Taisymas – Kazis Linka