10
Titulinis puslapis

„Turbūt viskas kyla iš Gailestingiausiojo Jėzaus,
bet visos mums skirtos malonės ateina per Marijos rankas“.

„Tai Ji į mūsų lūpas įdėjo žodžius: JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI
ir atitolino amžinosios baisios bausmės akimirką“ (kun. M. Sopočka).

 

DIEVO GAILESTINGUMO MOTINOS PAVEIKSLAS



Manoma, kad Aušros Vartų Madonos paveikslas nutapytas Vilniuje 1620−1630 metais. Nepaisant įvairiausių tyrinėjimų, tapytojo asmuo liko nežinomas. Paveikslas nutapytas aliejiniais dažais ant plonu kreidos gruntu padengtų 200x165 cm ąžuolinių lentų.
Dvigubos karūnos ir sidabrinė iš išorės paauksuota suknelė ant paveikslo uždėtos XVII−XVIII a. sandūroje. Būdingas paveikslo elementas – didžiulio pusmėnulio formos paveikslo apačioje 1849 m. pritvirtintas apžadas. Koplyčios, kurioje kabo Dievo Gailestingumo Motinos paveikslas, sienos ištisai nukabinėtos atrinktais sidabriniais apžadais.
Tarp sienas dengiančių apžadų yra ir siųstų popiežiaus Jono Pauliaus II. Suskaičiuota, kad iš viso čia kabo apie aštuonis tūkstančius sidabrinių apžadų, kuriuos paaukojo tikintieji, dėkodami už suteiktas malones.



Šioje koplyčioje ištisos vilniečių kartos, prašydamos Dievo Motinos užtarimo, išmeldžia sau ir savo artimiesiems išskirtinių malonių. Daug Dievo Gailestingumo Motinos paveikslo kopijų yra kitų šalių bažnyčiose, taip pat ir Romoje, Šv. Petro ir Povilo bazilikos koplyčioje.

1773 m. popiežius Klemensas XVI Vilniaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos globos brolijai suteikė atlaidus.

1927 m. popiežiaus dekretu Aušros Vartų Madonos paveikslui suteiktas Dievo Gailestingumo Motinos vardas ir jis karūnuotas popiežiaus karūnomis. Šios karūnavimo iškilmės vyko aukščiausiu Bažnyčios ir valstybės lygiu – auksines karūnas uždėjo popiežiaus nuncijus (karūnos dingo per Antrąjį pasaulinį karą).



Dievo apvaizda lėmė, kad praėjus vos keleriems metams (1935-aisiais), paveikslas su Gailestingojo Jėzaus atvaizdu pirmą kartą buvo viešai garbinamas šalia Dievo Gailestingumo Motinos paveikslo. Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus metropolito arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio sprendimu Dievo Gailestingumo Motinos paveikslas liko Aušros Vartuose su savo ištikimais garbintojais. Pasibaigus karui, kai Vilnius atiteko SSRS ir daugelis Lietuvos bažnyčių buvo uždarytos, Aušros Vartų koplyčia vis dėlto nebuvo nepaliesta.



GAILESTINGUMO MOTINA PASITIKĖJIMO ŽADINTOJA
Ištraukos iš kun. dr. Mykolo Sopočkos knygos

„Marija yra mums Gailestingumo Motina, o savo gailestingumą ji pradėjo liudyti jau Kalvarijose. Nuo tada kiekvieną malonę žmonės patiria tarpininkaujant Marijai: Ji sustiprina apaštalų darbus. Ji išmeldė įkvėpimo evangelistams. O kai buvo paimta į dangų, dar labiau mus globoja ir išmeldžia mums Dievo gailestingumą. Gal ne vieną klaidą esame padarę gyvenime, gal kas nors visai nugrimzdo į nuodėmę – Marija mums išmeldė atsivertimo malonę. Kiek kartų tai vyko, liks tik Dievui žinoma paslaptis, bet jeigu tai kartojosi labai dažnai, dėl mūsų buvo dėtos ypatingos Gailestingumo Motinos pastangos. Tai Ji į mūsų lūpas įdėjo žodžius: JĖZAU, PASITIKIU TAVIMI ir atitolino amžinosios baisios bausmės akimirką.

Turbūt viskas kyla iš Gailestingiausiojo Jėzaus, bet visos mums skirtos malonės ateina per Marijos rankas. (...) Tai įrodo daugybė stebuklingų vietų, kuriose, tarpininkaujant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, sergantys žmonės pasveiksta, liūdintys patiria ramybę, skausmo prislėgti atgauna viltį. Tai nebuvo atsitiktinumas, kad visame pasaulyje garbinamas, malonėmis garsus Gailestingiausiojo Išganytojo paveikslas pirmą kartą buvo viešai parodytas pirmąjį sekmadienį po Velykų (1935 m. balandžio 28 d.) prie Gailestingumo Motinos kojų, kad Jinai jį tarsi pripažintų ir kitus prie jo pakviestų. Taigi dar labiau sutvirtinkime mus su Gailestingumo Motina siejančius saitus ir atsakykime jai beribiu pasitikėjimu“.






 

 

 

 

<< Turinis

Į viršų

 

 

© Autorinės teisės – Urszula Grzegorczyk
Konsultacija – Sesuo Maria Kalinowska, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija
© Vertimas iš lenkų kalbos – Birutė Jonuškaitė, Taisymas – Kazis Linka