10
Titulinis puslapis

"Per tave kaip per šią Ostiją,
gailestingumo spinduliai pereis i pasauli" (Dien., 441).

"Pasakyk nusidejeliams, kad visada ju laukiu,
isiklausau i ju širdies ritmą,
kada ji plaks man" (Dien., 1728)

 

Šventoji sesuo Faustina Marija Kovalska


ŠV. SESERS FAUSTINOS DIENORAŠTIS FRAGMENTAS


Prisiminimu forma pateiktas DIENORAŠTIS buvo rašytas per paskutiniuosius ketverius šv. sesers Faustinos gyvenimo metus. Jame atsispindi sesers sielos susivienijimas su Dievu ir jos dvasinio gyvenimo gelme. Viešpats apdovanojo seseri Faustiną didžiulemis malonemis: kontempliacijos dovana, giliu Dievo gailestingumo slepinio pažinimu, regejimais, apreiškimais, pasleptomis stigmomis, pranašavimo dovana, gebejimu skaityti žmoniu sielas ir retai sutinkama mistiniu sužadetuviu dovana (Iš "Dienoraščio" prierašu).



"Mano didžiausios paslapties sekretore, žinok, jog mus sieja išskirtine bičiulyste; tavo užduotis yra užrašyti apie mano gailestingumą viską, ką leidžiu tau pažinti, sielu labui, kurios skaitydamos šiuos raštus sieloje patirs paguodą ir išdris artintis prie manęs. Todel trokštu, kad visas laisvas akimirkas skirtum rašymui" (Dien., 1693).


"Mano širdis yra kupina didžiulio gailestingumo sieloms (...). Kad galetu suprasti, jog esu joms geriausias Tevas, kad del ju iš mano širdies ištryško kraujas ir vanduo kaip iš gailestingumo sklidino šaltinio; del ju gyvenu tabernakulyje, kaip gailestingumo Karalius trokštu apdovanoti sielas malonemis, bet nenori priimti (...). O, koks didžiulis yra sielu abejingumas už tiek gerumo, už tiek meiles; (...) jos turi laiko viskam, tik neturi laiko ateiti pas mane maloniu"(Dien., 367).


"Pasakyk nusidejeliams, kad ne vienas ju neišvengs mano rankos. Jei bega nuo gailestingos mano širdies, pateks i teisingas mano rankas. Pasakyk nusidejeliams, kad visada ju laukiu, isiklausau i ju širdies ritmą, kada ji plaks man. Parašyk, kad prabylu i juos per sąžines priekaištus, per nesekmes ir kentejimus, per audras ir žaibus, kalbu Bažnyčios balsu, o jei padarys visas mano malones bergždžias, užsirustinu ant ju, palikdamas juos vienus, ir duodu jiems, ko trokšta" (Dien., 1728).



"Dievas niekada nenaudoja prievartos prieš musu laisvą valią. Nuo musu priklauso, ar norime priimti Dievo malonę, ar ne; ar bendradarbiausime su ja, ar ją išeikvosime" (Dien., 1107).


"...išvydau du kelius: vienas kelias platus, nubarstytas smeliu ir gelemis, pilnas džiaugsmo ir muzikos, ir ivairiu linksmybiu. Žmones ejo šiuo keliu šokdami bei linksmindamiesi - prieidavo galą nepastebedami, kad jau galas. Bet šio kelio gale buvo baisi praraja, tai yra pragaro liepsnos. Šios sielos aklai krisdavo i šią prarają; kaip ejo, taip ir krito. O ju buvo tiek daug, kad neimanoma buvo suskaičiuoti.
Ir mačiau kitą kelią, tiksliau - taką, nes buvo siauras, akmenuotas, nuklotas erškečiais, ir juo einančiuju akys buvo ašarotos, ir ivairus kentejimai buvo ju dalia. Vieni klupo ant šiu akmenu, bet tuoj pat keldavosi ir eidavo toliau. O kelio gale buvo nuostabus sodas, pilnas visokiu džiaugsmu, ir ten ieidavo šios sielos. Tą pačią akimirką jos pamiršdavo savo kentejimus" (Dien., 153).


"...viskas, kas žemiška, neilgai trunka. O viskas, kas yra neva didinga, išsisklaido kaip dumas, o sielai nesuteikia ramybes, tik nuovargi. Laiminga siela, kuri šiuos dalykus supranta ir tik viena koja liečia žemę" (Dien., 1141).


"...jei siela nuoširdžiai myli Dievą ir yra su Juo vidujai susivienijusi, tai nors išoriškai gyventu sunkiomis sąlygomis, niekas negali varžyti jos vidaus, ir tarp sugedimo gali buti švari ir nepalyteta, nes didele Dievo meile duoda jai stiprybes kovoti, o Dievas irgi ypatingu budu gina sielą, kuri Ji nuoširdžiai myli, ir netgi stebuklingu budu" (Dien., 1094).



"...Dievas suteike man daug šviesos, kad pažinčiau Jo bruožus.
Pirmasis jo bruožas, kuri man Dievas leido pažinti, - tai Jo šventumas. Šis šventumas toks didis, jog prieš Ji dreba visos Galybes ir Viešpatystes.
(.) Dievo Šventumas yra išlietas Dievo Bažnyčiai ir kiekvienai joje gyvenančiai sielai - tik skirtingu mastu. Yra dieviškumo kupinu sielu, o yra sielu, kurios vos gyvos. Kitą pažinimą suteike man Viešpats - tai Jo teisingumas. Jo teisingumas yra toks didelis bei visur prasiskverbiantis, kad pasiekia pačią daiktu esmę, ir viskas Jo akivaizdoje atsistoja grynoje tiesoje.
(...) Trečias bruožas yra meile ir gailestingumas. Ir supratau, kad svarbiausieji bruožai yra meile ir gailestingumas. Tai sieja kurini su Kureju. Didžiausią meilę ir gailestingumo gelmę atpažistu Žodžio Isikunijime, Jo išgelbejime, ir čia pažinau, kad šis Dievo bruožas yra svarbiausias" (Dien., 180).


"Visa, kas yra didinga ir gražu, yra Dieve. (...) O pasaulio išminčiai ir didieji protai, - pažinkite, kad tikroji didybe yra myleti Dievą" (Dien., 990).


"Jezau, duodi Man pažinti ir suprasti, kur slypi sielos didybe: ne dideliuose darbuose, o dideleje meileje. Meile yra vertinga ir suteikia didybę musu darbams; nors patys savaime musu poelgiai yra maži ir paprasti, del meiles tampa dideli ir galingi Dievo akyse - del meiles" (Dien., 889).


"Tikroji didybe yra meileje Dievui ir nuolankume" (Dien., 427).



"Kai siela pasineria i savo menkumo bedugnę, Dievas naudojasi savo visagalybe, kad ją išaukštintu. Jei žemeje yra tikrai laiminga siela, tai tik tikrai nuolanki siela; iš pradžiu del to labai kenčia savimeile, bet po didvyriško klupimo Dievas suteikia sielai daug šviesos, kuri leidžia jai pažinti, kaip viskas yra menka ir netikra" (Dien., 593).


"Virš nuolankios sielos yra atvertos dangaus užtvankos ir i ją liejasi maloniu jura. (...) Tokiai sielai Dievas nieko neatsako, tokia siela yra visagale, ji daro itaką viso pasaulio likimui; tokią sielą Dievas išaukština net iki savo sosto, ir kuo labiau ji nusižemina, tuo labiau Dievas prie jos pasilenkia, vejasi ją savo malonemis ir kiekvieną akimirką lydi ją savo visagalybe" (Dien., 1306).


"...tyroje ir nuolankioje širdyje gyvena Dievas, kuris yra pati šviesa, o visi kentejimai ir nemalonumai yra tam, kad pasirodytu sielos šventumas" (Dien., 573).


"...vien nuolankumas yra tiesa, tikrame nuolankume nera verkšlenimo; nors laikau save mažiausia, (...) džiaugiuosi garbe buti Jezaus sužadetine..."
(Dien., 1502).


"O mano Jezau, Tu žinai, kokiu reikia pastangu norint nuoširdžiai ir paprastai bendrauti su tais, nuo kuriu musu prigimtis bega, arba su tais, kurie ar sąmoningai, ar nesąmoningai mus iskaudino - žmogiškai tai yra neimanoma. Tokiomis akimirkomis labiau nei bet kada konkrečiame žmoguje stengiuosi matyti Viešpati Jezu ir del šio Jezaus viską šiems žmonems darau. Tokiuose darbuose meile yra tyra, toks lavinimasis meileje užgrudina sielą ir teikia jai jegu. Nieko nesitikiu iš kuriniu, todel nepatiriu jokiu nusivylimu..." (Dien., 766).


"Jezau, mano tobuliausias pavyzdy, žvelgdama i Tave eisiu per gyvenimą Tavo pedomis, darydama prigimti pavaldžią malonei pagal Tavo švenčiausiąją valią ir šviesą, kuri apšviečia mano sielą, visiškai pasitikedama Tavo pagalba" (Dien., 1351).



"Man nepaprastai patinka Tavo ryžtingas apsisprendimas tapti šventąja. Laiminu tavo pastangas ir suteiksiu tau galimybiu šventeti. Buk atidi, kad nepražutu ne viena galimybe šventeti, kurią tau suteiks mano apvaizda. Jei tau nepavyks išnaudoti duotos galimybes, neprarask ramybes, bet didžiai nusižemink prieš mane ir labai pasitikedama pasinerk visa i mano gailestingumą, o taip gausi daugiau negu praradai, nes nuolankiai sielai dosniai duodu save - daugiau, negu ji pati prašo..." (Dien., 1361).


"Tokiu sielu kaip tavo ieškau ir trokštu, bet ju yra mažai; tavo didžiulis pasitikejimas manimi verčia tau nuolat teikti maloniu" (Dien., 718).


"...tegul tave ypač puošia trys dorybes: nuolankumas, intencijos grynumas ir meile" (Dien., 1779).


"Trokštu tureti tave savo rankose kaip gerą iranki darbams atlikti" (Dien., 1359).


"Trokštu iš tavęs tobulos deginamosios aukos - valios, su šia auka nepalyginama jokia kita. Pats kreipiu tavo gyvenimą ir viską taip sutvarkau, kad butum man nuolatine auka, ir visada vykdysi mano valią, o papildydama šią auką vienysies su manimi ant kryžiaus. Daugeli dalyku tau nurodysiu tiesiogiai pats, o galimybę ivykdyti atidesiu ir padarysiu priklausomą nuo kitu (...) žinok, dukra mano, kad ši auka truks iki pat mirties" (Dien., 923).


"Išoriškai tavo auka turi atrodyti taip: paslepta, romi, persunkta meiles, pripildyta maldos. Trokštu iš tavęs, dukra mano, kad tavo auka butu tyra ir kupina nuolankumo, kad ji butu man maloni (...). Visus kentejimus priimsi su meile, nesirupink, jei tavo širdis dažnai purtysis ir nenores šios aukos. Visa jos jega kyla iš valios, taigi šie prieštaringi jausmai ne tik nesumažins šios aukos mano akyse, bet tik ją padidins" (Dien., 1767).


"...man reikia meiles kupinos aukos, nes tik ji mano akyse reikšminga. Didžiules yra pasaulio skolos man, jas gali atlyginti tyros sielos savo auka, budamos gailestingos dvasioje" (Dien., 1316).


"...parašyk tai daugeliui sielu, kurios dažnai jaudinasi, kad neturi materialiniu dalyku, kuriais pasinaudotu, darydamos gailestingumo darbus. Tačiau kur kas nuopelningesnis yra dvasios gailestingumas, kuriam nereikia nei leidimo, nei aruodo, jis prieinamas bet kuriai sielai. Jei siela kokiu nors budu nera gailestinga, negaus mano gailestingumo tei@smo dieną. O, jei sielos moketu kaupti sau amžinuosius nuopelnus, nebutu teisiamos - aplenkdamos mano teismą gailestingumu" (Dien., 1317).



"O mano Dieve, kaip man gaila žmoniu, kurie netiki amžinuoju gyvenimu, kaip už juos meldžiuosi, kad ir juos apgaubtu gailestingumo spindulys, ir Dievas juos priglaustu prie teviškos krutines" (Dien., 780).


"Angelo nuvesta buvau pragaro gelmese. (...) numirčiau matydama tokias baisias kančias, jei manęs nepalaikytu Dievo visagalybe. Težino nusidejelis: kokiu pojučiu nusideda, tokiu bus kankinamas visą amžinybę. Rašau tai Dievui liepus, kad ne viena siela neatsikalbinetu, jog nera pragaro, arba tuo, kad ten niekas nebuvo ir nežino, kaip ten yra. (...) pastebejau: ten yra daugiausia sielu, kurios netikejo, kad pragaras yra. (...) negalejau atsigauti iš siaubo, kaip baisiai ten sielos kenčia..." (Dien., 741).


"Vieną akimirką atsiduriau ukanotoje vietoje, pilnoje ugnies, o joje visa daugybe kenčiančiu sielu. Tos sielos labai meldžiasi, tačiau neturi iš to jokios naudos, tik mes galime joms padeti. (...) didžiausia ju kančia yra Dievo ilgesys. Mačiau Dievo Motiną, lankančią sielas skaistykloje. Sielos Mariją vadina "Juru žvaigžde". Ji atneša joms atvesi" (Dien., 20).


"...buvau danguje ir regejau tas neapsakomas grožybes ir laimę, kuri musu laukia po mirties. Mačiau, kaip visi kuriniai nepaliaujamai garbina ir šlovina Dievą; regejau, kokia didžiule laime yra Dieve, kuri išsilieja visai kurinijai, padarydama ją laimingą, ir grižta i Šaltini visa garbe ir šlove del tos laimes, ir ieina i Dievo gelmes, kontempliuoja vidini Dievo gyvenimą. (...) Tas laimes Šaltinis yra nekintantis iš esmes, bet visada naujas, spinduliuojantis visos kurinijos laime" (Dien., 777).


"Tokiu regejimu turiu nedaug, bet dažnai bendrauju su Viešpačiu gilesniu budu. Pojučiai miega, ir nors neapčiuopiami, tačiau tikresni bei aiškesni man yra visi dalykai, negu juos matyčiau akimis. Protas akimirksniu pažista daugiau negu per ilgus metus svarstymu ir mąstymo apie Dievo esmę, tas pats pasakytina ir apie apreikštąsias tiesas, tai pat ir apie savo menkumo pažinimą" (Dien., 882).


"Yra gyvenime vidinio pažinimo valandeliu ir akimirku, tai yra Dievo šviesos, kai siela vidujai pamokoma tokiu dalyku, apie kuriuos nei skaite jokiose knygose, nei ją kas iš žmoniu to pamoke. Tai yra vidinio pažinimo akimirkos, kurias pats Dievas suteikia sielai. Tai yra dideles paslaptys..." (Dien., 1102).


"Dievas prisiartina prie sielos ypatingu budu, kuris žinomas tik Dievui ir sielai. (...) šiai vienybei vadovauja meile ir viską atlieka tik meile. Jezus teikia save sielai švelniai, maloniai, o Jo gelmeje yra ramybe. Jezus suteikia jai daug maloniu ir daro ją pajegią dalytis Jo amžinomis mintimis ir ne kartą atskleidžia sielai savo dieviškuosius ketinimus" (Dien., 622).


"...Viešpats, jei iš sielos ko nori, tai duoda jai ir galimybę atlikti, ir per malonę daro ją pajegią atlikti tai, ko iš jos trokšta. Taigi net jei tai butu ir varganiausia siela, Viešpaties liepimu gali imtis dalyku, kurie pranoksta jos suvokimą; nes tai yra ženklas, iš kurio galima pažinti, kad Viešpats yra su šia siela, jei joje apsireiškia ši Dievo stiprybe ir jega, kuri padaro sielą drąsią bei stiprią" (Dien., 1090).


"Dievas meilingai duoda save sielai ir traukia ją i nesuvokiamas dieviškumo gelmes, bet sykiu palieka ją čia, žemeje, vien tam, kad kentetu ir mirtu Jo ilgedamasi. O ši stipri meile yra tokia tyra, kad pats Dievas ja gerisi, o jos darbai egoistiškai meilei yra nepasiekiami, (...)o per tai [siela] yra pajegi dideliems darbams del Dievo" (Dien., 856).



"Išrinktosios sielos mano rankose yra šviesa, kurią metu i pasaulio tamsą ir ją apšviečiu. Kaip žvaigždes apšviečia nakti, taip išrinktosios sielos apšviečia žemę, o kuo siela tobulesne, tuo daugiau šviesos skleidžia aplink save ir toliau pasiekia; ji gali buti paslepta ir nežinoma net artimiausiems, o vis delto šis šventumas atsispindi tolimiausiuose pasaulio pakraščiuose esančiose sielose" (Dien., 1601).


"...yra pasaulyje gyvenančiu sielu, kurios nuoširdžiai mane myli, ju širdyje bunu su džiaugsmu, bet ju yra nedaug; yra ir vienuolynuose tokiu sielu, kurios mano širdi pripildo džiaugsmo, jose yra ispausti mano bruožai (...), ju skaičius yra labai mažas, jos saugo nuo Dangiškojo Tevo teisingumo ir išprašo gailestingumo pasauliui. Šiu sielu meile ir auka palaiko pasaulio egzistavimą" (Dien., 367).




ŠV. SESERS FAUSTINOS TESTAMENTAS

"Atvelykis. Šiandien vel pasiaukojau Viešpačiui kaip deginamoji auka už nusidejelius. Jezau mano, jei jau arteja mano gyvenimo pabaiga - kuo nuolankiausiai Tavęs maldauju, priimk mano mirti vienybeje su Tavimi kaip deginamąją auką, kurią šiandien, budama aiškios sąmones ir visiškai pritariant valiai, aukoju trejopu tikslu:
Pirma - kad Tavo gailestingumo darbas pasklistu po visą pasauli ir kad Dievo Gailestingumo švente butu iškilmingai patvirtinta ir švenčiama.
Antra - kad nusidejeliai begtu prie Tavo gailestingumo, patirdami neapsakomu šio gailestingumo rezultatu, o ypač mirštančiuju sielos.
Trečia - kad visas Tavo gailestingumo darbas butu ivykdytas pagal Tavo norą ir už vieną žmogu, kuris šiam darbui vadovauja..." (Dien., 1680).

Šventosios Faustinos rankraščio fragmentas

 

 

TOLIAU >> Dievo Gailestingumo vainikelis
Gailestingumo malones mirštantiems pažadas

<< Turinis

 

I viršu


 

© Autorinės teisės – Urszula Grzegorczyk
Konsultacija – Sesuo Maria Kalinowska, Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija
© Vertimas iš lenkų kalbos – Birutė Jonuškaitė, Taisymas – Kazis Linka